gyvulinis

gyvulìnis, -ė adj. (2) → gyvulys 1: Čia bus gyvulìniai miltai (gyvuliams liuobti skirti), o čia válgomieji Grž. Nuo gyvulinių burokų kyla karvės pieningumas rš. Žemė reikalauja gyvulìnio mėšlo Ad. Gyvulìnis daktaras (kur gyvulius gydo) Ėr. Gyvulìnis pečius (kur šutina burokus gyvuliams) Ėr. Reikalavo pakeisti gyvulinius [vagonus] klasiniais sp. Utėlės gyvulinės rš. Vieni apsireiškimai turi būti vadinami augmeniniais, kiti – gyvuliniais Vd. Vitamino B₁ yra gyvuliniuose (mėsiškuose) valgiuose rš. Gyvuline ome Valeras jautė ateinančią nelaimę Vaižg.